Prieš kiek daugiau nei penkerius metus apie Mindaugą Katelyną nežinojo beveik niekas, na nebent tai, kad jis žaidžia Jungtinėse Amerikos valstijose ir gina "Chattanooga" universiteto garbę NCAA pirmenybėse. 206 cm ūgio puolėjas iš Lietuvos išgarsėjo, kuomet 2005 laimėjo NCAA dėjimo į krepšį konkursą.

 

Po įspūdingo 2004-05 metų sezono M.Katelynas bandė praverti duris ir į NBA lygą, kur dalyvavo Fynikso "Suns" bei "Golden State Warriors" komandų vasaros stovyklose, tačiau kontrakto nepasirašė. Dabar 26 metų krepšininkas teigia, kad pirmiau nori įrodyti savo vertę Europoje.

 

– Esi labai atletiškas, tokio stiliaus žaidėjas, kokių reikia NBA, galbūt sieji savo ateitį su šia lyga? – NBAworld.lt paklausė M.Katelyno.

 

– Šiuo metu apie NBA visiškai negalvoju. Kaip esu sakęs anksčiau, reikia kažką pirma Europoje įrodyti, kad galėtum už Atlanto važiuoti. Daug krepšininkų iš ten atvažiuoja žaisti į Senąjį žemyną, matyt nėra jau taip blogai toje Europoje (šypsosi).

– Ar nuo to laiko, kuomet baigei mokslus JAV, nesulaukei jokio NBA klubo susidomėjimo?

– Nuo tada, kai baigiau savo gyvenimo etapą NCAA lygoje, esu atstovavęs Fynikso "Suns" ir "Golden State Warriors" klubams, tačiau tik vasaros lygose. Šiuo metu turiu pasiūlymą vasaros lygai po sezono, tačiau vasarą norėčiau skirti kitiems dalykams, tokiems kaip poilsis bei Lietuvos rinktinė.

– Kaip vertini praėjusį NBA reguliarųjį sezoną?

– Kadangi palaikau Klivlendo "Cavaliers", todėl labiausiai įsiminė šio sezono mainai, kurie tikriausiai įstrigo ir kitiems Lietuvos krepšinio gerbėjams. Tai Žydrūno Ilgausko mainai. Tokį žaidėją ne mainyti reikia, o laukti kada arba pats išsikeis arba baigs karjerą ir marškinėlius arenos palubėse pakabinti (šypsosi).

 

– Galbūt kuris nors buvęs studijų draugas šiuo metu rungtyniauja NBA lygoje?

– Iš studijų laikų neturiu draugų kurie žaistų NBA ar bent D lygoje, tačiau teko žaisti su Danilo Gallinari paskutiniais jo metais Milane. Matėsi, kad būdamas tik 19 metų jau visus komandoje lenkė. Pamenu, kai atvykau pirmą kartą į Europą, žaidėm ikisezonines rungtynes, tose varžybose D.Gallinari įmetė mums 18 taškų. Tik autobuse po varžybų sužinojau, kad jam buvo tik 16 metų tada (šypsosi). Visi jam sako, kad po laiminga žvaigžde yra gimęs, bet mano akimis tai yra talento ir sunkaus darbo mišinys.

– Kaip vertini jaunųjų lietuvių: Donato Motiejūno ir Jono Valančiūno galimybes vieną dieną žaisti NBA?

– Visus duomenis jie tam tikrai turi, reikia nenustoti tobulėti ir labai svarbu yra nepaskubėti priimant sprendimus šiuo klausimu. Manau, kad porą metų stiprioje Europos komandoje nei vienam tikrai nepamaišys. Tiek Donatas, tiek Jonas tą, kaip matome, jau daro. Tačiau tik patekus į NBA dar nereiškia, kad ten ir išsilaikysi. Iš savo patirties žinau, kad ten tikrai nėra lengva. Reikia būti pasiruošusiam iššūkiams, sustiprėti tiek psichologiškai, tiek fiziškai.