Milvokio "Bucks" atakų organizatorius Brandonas Jenningsas šiuo metu laiką leidžia sportinės atributikos "Under Armour" būstinėje, kur duodamas interviu Hoopshype žurnalistui pasakojo apie savo treniruotes, praleistą laiką Italijoje bei kitus dalykus.

– Praėjusiais metais minėjai, jog nesulaukei kvietimo į rinktinės treniruočių stovyklą dėl "Under Armour" avalynės. Iki šiol manai taip pat?

– Tuo metu norėjau išbandyti savo jėgas prieš kitus ir pamatyti, ar esu pajėgus su jais konkuruoti. Pagrindinis dalykas – peržiūra, man rūpėjo tik tai.

– Ar pastaruoju metu esi ką nors girdėjęs apie rinktinę?

– Ne, niekas man nieko nesakė ir nepasakojo.

– Tačiau. manau, kad dar norėtum apsivilkti JAV aprangą?

– Taip, žinoma. Kas nenorėtų atstovauti savo šaliai?

– Mačiau tavo reprezentuojamos kompanijos filmuką, o vėliau tave, vilkint marškinėlius su užrašu "Niekas nemėgsta gyvačių". Kodėl jūsų stilius toks agresyvus?


– Viskas buvo juoko formoje. Žinoma, daug kas norės apie tai ilgą laiką rašyti ir reikšti savo neobjektyvią nuomonę. Kobe Bryantas yra geriausias žaidėjas NBA, todėl šie marškinėliai buvo tik pokštas. Turbūt daugelis to nesupras ir interpretuos kitaip, bet man tai nerūpi.

– Atrodai sustiprėjęs. Koks tavo tarpsezonio tikslas, įgauti daugiau jėgų?

– Pagrindinis mano tikslas buvo atvykti į Baltimorę. Čia galiu treniruotis netrukdomas bei būdamas susikaupęs gerinti savo žaidimą, leisti laiką treniruoklių salėje. Pastarieji du mėnesiai klostėsi puikiai.

– Šiek tiek lankei bokso treniruotes. Papasakok apie tai.

– Boksas labiau skirtas gerinti ištvermę. Aš nesiruošiu pradėti profesionalo karjerą ar kažką panašaus. Lankęs boksą galėsiu būti "šviežesnis" rungtynių metu, nepavargti.

– Turbūt kitame sezone tikiesi pasiekti daugiau, negu praėjusiame?

– Taip, bet praėjusį sezoną mums sugadino traumos. Tikiuosi visi bus sveiki, o ypač Andrew Bogutas, nes jis yra svarbi komandos dalis.

– Praėjusią vasarą žvelgei kritiškai į įvykdytus mainus, ar būtent tai sugriovė komandą?

– Mes neturėjome geros atmosferos, o dabar tos traumos...

– Ką manai, kai stebi, jog daugelis NBA žaidėjų persikelia į užsienį?

– Žaidimas niekados nesustos. Manyčiau, jie nežino visko apie užsienį. Ten verda visai kitoks gyvenimas, jie neskraido privačiais lėktuvais, kambariuose gyvena po du, kartu valgo... Tai visiškai skiriasi nuo NBA.

– Kokius momentus Italijoje labiausiai įsimeni?

– Man patiko keliauti ir matyti vis kitokį miestą, šalį. Tuomet man buvo tik 18, ar daug žmonių būdami tokio amžiaus gali žaisti krepšinį ir keliauti po pasaulį?

– Kaip toji įgauta patirtis tave pakeitė?

– Greičiau subrendau, nes gyvenau tarp suaugusiųjų, todėl turėjau greitai adaptuotis.

– Ką pasakytum apie trenerius? Savo pirmąjį trenerį?

– Mano pirmasis treneris, Jasminas Repeša, buvo puikus mokytojas, bet tuo pačiu ir griežtas. Jis nelengvino man gyvenimo, liepė dirbti sunkiai. Viskas, ką jo dėka išgyvenau ir iš jo girdėjau padėjo man NBA.